Lauda Sion Salvatorem

Sekvencija Devintinėms

mp3: Lauda Sion Salvatorem



Lauda Sion Salvatorem,
lauda ducem et pastorem,
in hymnis et canticis.

Quantum potes, tantum aude:
quia maior omni laude,
nec laudare sufficis.

Laudis thema specialis,
panis vivus et vitalis
hodie proponitur.

Quem in sacrae mensa cenae,
turbae fratrum duodenae
datum non ambigitur.

Sit laus plena, sit sonora,
sit iucunda, sit decora
mentis iubilatio.

Dies enim solemnis agitur,
in qua mensae prima recolitur
huius institutio.

In hac mensa novi Regis,
novum Pascha novae legis,
phase vetus terminat.

Vetustatem novitas,
umbram fugat veritas,
noctem lux eliminat.

Quod in coena Christus gessit,
faciendum hoc expressit
in sui memoriam.

Docti sacris institutis,
panem, vinum in salutis
consecramus hostiam.

Dogma datur christianis,
quod in carnem transit panis,
et vinum in sanguinem.

Quod non capis, quod non vides,
animosa firmat fides,
praeter rerum ordinem.

Sub diversis speciebus,
signis tantum, et non rebus,
latent res eximiae.

Caro cibus, sanguis potus:
manet tamen Christus totus
sub utraque specie.

A sumente non concisus,
non confractus, non divisus:
integer accipitur.

Sumit unus, sumunt mille:
quantum isti, tantum ille:
nec sumptus consumitur.

Sumunt boni, sumunt mali:
sorte tamen inaequali,
vitae vel interitus.

Mors est malis, vita bonis:
vide paris sumptionis
quam sit dispar exitus.

Fracto demum sacramento,
ne vacilles, sed memento
tantum esse sub fragmento,
quantum toto tegitur.

Nulla rei fit scissura:
signi tantum fit fractura,
qua nec status, nec statura
signati minuitur.

Ecce Panis Angelorum,
factus cibus viatorum:
vere panis filiorum,
non mittendus canibus.

In figuris praesignatur,
cum Isaac immolatur,
agnus Paschae deputatur,
datur manna patribus.

Bone pastor, panis vere,
Iesu, nostri miserere:
Tu nos pasce, nos tuere,
Tu nos bona fac videre
in terra viventium.

Tu qui cuncta scis et vales,
qui nos pascis hic mortales:
tuos ibi commensales,
coheredes et sodales
fac sanctorum civium. Amen. Alleluia.



Šlovink, Sione, Išganytoją, * šlovink vadą ir ganytoją * himnais ir giesmėmis!
Kiek pajėgi, tiek išdrįski, * nes jis didesnis už bet kokią šlovę, * jį šlovinti niekada ne per daug.
Ypatinga giesmės tema – * gyva ir gaivinanti Duona * šiandien duodama.
Ją ant šventos vakarienės stalo * dvylikos brolių būriui * nedvejodamas patiekė.
Tebus giesmė skardi, tebus garsi, * Tebus meilus ir puošnus * sielos džiūgavimas.
Nes švenčiama iškilminga diena, * kai prisimenamas * pirmas šio valgio įsteigimas.
Šiame naujo Karaliaus valgyje, * naujojo Įstatymo naujoje Paschoje, * baigiasi senasis Perėjimas.
Senovę išvaro naujumas, * šešėlį – tikrovė, * naktį pašalina šviesa.
Ką Kristus atliko vakarienėje, * tą liepė daryti * jo atminimui.
Švento įsteigimo pamokyti, * duoną ir vyną konsekruojame * į išganingą Ostiją.
Krikščionims duota dogma, * kad į Kūną virsta duona * ir į Kraują – vynas.
Ko nesuvoki, ko nematai, * patvirtina gyvas tikėjimas, * nepaisant daiktų tvarkos.
Po skirtingais pavidalais, * kurie tėra ženklai, o ne tikrovė, * slepiasi ypatingi dalykai.
Kūnas yra valgis, Kraujas – gėrimas, * bet visas Kristus lieka * abiejuose pavidaluose.
Priimančiojo neperskirtas, * neperlaužtas, nepadalintas – * priimamas visas.
Gauna vienas, gauna tūkstantis, * bet tiek, kiek šie, tiek ir tas – * valgomas jis nemažėja.
Gauna gerieji, gauna blogieji, * tačiau nelygi jų dalia – * gyvenimas arba žūtis.
Mirtis blogiems, gyvenimas geriems – * štai koks vienodo priėmimo * nevienodas galas!
O laužant sakramentą * nesvyruok, bet atsimink, * kad kiek yra dalelėje, * tiek slepiasi ir visame.
Tikrovėje nėra jokio skilimo, * laužiamas tik ženklas, * o Pažymėtasis nesumažėja * nei būkle, nei ūgiu.
Štai angelų duona, * tapusi keliautojų valgiu, * tikra duona vaikams, * nemetama šunims.
Jau pavyzdžiais nurodyta: * kaip Izaoko auka, * Velykoms skirtas avinėlis, * protėviams duota mana.
Gerasis Ganytojau, tikra duona, * Jėzau, pasigailėk mūsų! * Mus ganyk ir saugok, * leisk išvysti Tavo gėrybes * gyvųjų žemėje.
Tu viską žinai ir gali, * Tu ganai mus čia mirtingus, * leisk ir ten, * prie šventų piliečių stalo * sėdėti kaip paveldėtojams ir draugams. Amen. Aleliuja.