Stabat Mater

Stabat Mater dolorosa
iuxta Crucem lacrimosa,
dum pendebat Filius.

Cuius animam gementem,
contristatam et dolentem
pertransivit gladius.

O quam tristis et afflicta
fuit illa benedicta,
mater Unigeniti!   

Quae maerebat et dolebat,
pia Mater, dum videbat
nati poenas inclyti.

Quis est homo qui non fleret,
matrem Christi si videret
in tanto supplicio?

Quis non posset contristari
Christi Matrem contemplari
dolentem cum Filio?

Pro peccatis suae gentis
vidit Iesum in tormentis,
et flagellis subditum.

Vidit suum dulcem Natum
moriendo desolatum,
dum emisit spiritum.

Eia, Mater, fons amoris
me sentire vim doloris
fac, ut tecum lugeam.

Fac, ut ardeat cor meum
in amando Christum Deum
ut sibi complaceam.

Sancta Mater, istud agas,
crucifixi fige plagas
cordi meo valide.

Tui Nati vulnerati,
tam dignati pro me pati,
poenas mecum divide.

Fac me tecum pie flere,
crucifixo condolere,
donec ego vixero.

Iuxta Crucem tecum stare,
et me tibi sociare
in planctu desidero.

Virgo virginum praeclara,
mihi iam non sis amara,
fac me tecum plangere.

Fac, ut portem Christi mortem,
passionis fac consortem,
et plagas recolere.

Fac me plagis vulnerari,
fac me Cruce inebriari,
et cruore Filii.

Flammis ne urar succensus,
per te, Virgo, sim defensus
in die iudicii.

Christe, cum sit hinc exire,
da per Matrem me venire
ad palmam victoriae.

Quando corpus morietur,
fac, ut animae donetur
paradisi gloria. Amen.

Stovėjo Motina skausminga,
Palei kryžių ašarota,
kai kabojo Sūnus.

Kurios sielą raudančią,
kenčiančią ir sielvartingą
pervėrė kalavijas.

O, kokia liūdna ir prislėgta
buvo toji palaimintoji
Viengimio Motina!

Ji gedėjo ir liūdėjo,
geroji Motina, matydama
šlovingojo Sūnaus kančias.

Koks yra žmogus, kuris neverktų,
jei matytų Kristaus Motiną
tokiame suspaudime?

Kuris negalėtų atjausti,
kontempliuoti Kristaus Motiną,
kenčiančią su Sūnumi?

Už nuodėmes savo tautos
matė Jėzų kankinamą
ir atiduotą nuplakti.

Matė savo mielą Sūnų
mirštantį apleistą,
kai atidavė dvasią.

O Motina, meilės šaltini,
leisk pajusti skausmo stiprumą,
kad verkčiau su Tavimi.

Duok, kad mano širdis
degtų meile Kristui Dievui,
kad Jam patikčiau.

Šventoji Motina, padaryk tai,
Nukryžiuotojo žaizdas stipriai
įspausk į mano širdį.

Tavo sužeisto Sūnaus,
kuris teikėsi už mane kentėti,
kančias padalink su manim.

Duok su Tavim graudžiai verkti,
Nukryžiuotąjį užjausti,
kol būsiu gyvas.

Šalia kryžiaus su Tavimi stovėti
ir su Tavimi vienytis
raudose trokštu.

Puikioji mergelių Mergele,
nepyki ant manęs,
leisk man raudoti su Tavim.

Leisk, kad neščiau Kristaus mirtį,
duok dalyvauti kančiose
ir atminti žaizdas.

Kad Jo žaizdos mane sužeistų,
kad apsvaigčiau nuo Kryžiaus
ir Sūnaus kraujo.

Kad nedegčiau liepsnose,
per Tave, Mergele, būčiau apgintas
teismo dieną.

Kristau, kai turėsiu iškeliauti,
duok per Motiną pasiekti
pergalės palmę.

Kai kūnas numirs,
padaryk, kad sielai būtų duota
rojaus garbė. Amen.